Dažniausiai užduodami klausimai apie šienavimą Vilniuje

Kaip ir kur šienaujama?

Trumpa veja, kurioje vyksta gyvenimas. Kiemuose, sporto ir žaidimų aikštelėse, aikštėse, skveruose, prie gatvių ir takų, šienaujame dažnai, visada trumpai. Paliekame trumpesnę nei ankstesniais metais, 5–10 cm veją.

Tvari pieva, kurioje nevaikšto žmonės. Ten, kur norime žydinčių pievų, pagal poreikius šienaujame kartą ar du per metus. Pieva yra natūraliai augantis žolynų plotas, kuriame gausu augalų rūšių.

Savaiminė augmenija – vieta laukinei gamtai. Nenaudojamuose šlaituose, magistralinių gatvių prieigose paliekame masyvią, vešlią žalumą, įskaitant medžius ir krūmus. Šių plotų nešienaujame.

Kodėl keičiasi šienavimo tvarka?

Tvarus šienavimas visų pirma sprendžia svarbias problemas, su kuriomis susiduria miestas, ir padeda švelninti klimato pokyčių sukeltas pasekmes gyventojams.

Tvarios pievos: 

Vėsina miestą. Karštą dieną temperatūrų skirtumas tarp trumpos vejos ir pievos gali siekti iki 20 ℃. Keičiantis klimatui neišvengiami meteorologiniai kataklizmai – karščio bangos, didžiulės liūtys. Trumpa veja neatlaiko karščių ir išdega. Juodas dirvožemis sugeria ir spinduliuoja panašų šilumos kiekį kaip ir asfaltas. Mūsų klimato zonoje pievos net ir karščių metu neišdega, neskleidžia tiek šilumos, kiek plika, išdegusi žemė.   

Sugeria kritulių drėgmę ir ją sulaiko. Vešli augmenija sugeria ir sulaiko drėgmę. Liūčių metu tai padeda išvengti potvynių. Karštų dienų metu sukaupta drėgmė vėsina aplinką. 

Mažina taršą. Gausi žaluma sugeria ore esančius teršalus, dulkes. Todėl miestiečiai gali kvėpuoti švaresniu oru. 

Sugeria CO2. Tvarios pievos prisideda prie kovos su klimato kaita. Želdiniai absorbuoja daugiau anglies dioksido dujų nei trumpa veja.

Tausoja ir didina biologinę įvairovę. Žemai nupjautos ir išdegusios vejos ekosisteminė vertė mieste yra tolygi asfaltui. Tvariai šienaujamose pievose gausu vabzdžių, smulkių žinduolių, paukščių ir kitų gyvūnėlių. 

Saugo bites. Bičių populiacija pasaulyje sparčiai mažėja. Bitės labai svarbios mūsų ekosistemai: apdulkina daugumą augalų, tarp jų ir vaisių, daržovių. Siekiant išsaugoti bites populiarėja miesto bitininkystė, tačiau trumpai nupjautoje vejoje jos neranda sau maisto – žydinčių augalų žiedadulkių. Visai kitaip yra pievoje, kurioje nemažai žydinčių augalų ir maisto šiems vabzdžiams. 

Papildo ir paįvairina miestovaidį. Pievos ir kūrybiškas jų derinimas su pastatais ir gatvėmis, paįvairina, pagyvina monotoniškas erdves ir kietos dangos plotus. Pievos taip pat suteikia erdvėms jaukumo ir autentiškumo. Tokios vietos atitinka vaikštomo miesto viziją. O tai sąlygoja ir aukštesnę NT kainą. 

Prisideda prie racionalaus miesto tvarkymo. Propaguojant tvarų šienavimą, ne tik saugoma gamta, bet ir racionaliau tvarkomas miestas – vejos trumpinamos dažniau, kad būtų patogios gyventojams, o pievos šienaujamos du kartus per metus. 

Kuriose miesto vietose palaikoma trumpa veja?

  • daugiabučių namų kiemuose;
  • parkuose, skveruose, aikštėse;
  • sporto, laisvalaikio leidimo vietose, vaikų žaidimų ir augintinių vedžiojimo aikštelėse;
  • želdinių plotuose tarp gatvės ir pastatų;
  • želdinių salose prieš sankryžas ir žiedus.

Šiemet veja šienaujama dažniau nei ankstesniais metais, todėl kiemuose ir viešose vietose išvengiame vidutinio aukščio žolės, kuri nėra nei patogi, nei naudinga.

Pastebėjus, kad kuri nors retai šienaujama vieta yra naudojama aktyviam laisvalaikiui, praneškite savo seniūnijai arba užregistruokite portale tvarkaumiesta.lt. Operatyviai reaguojame ir patiksliname šienavimo žemėlapius.

Kur auga tvarios pievos ir kaip šienaujama prie gatvių bei takų?

Tvari pieva auginama ir prižiūrima ten, kur trumpa veja nėra būtina. Trumpos vejos ruožus paliekame žaliose zonose, kurios ribojasi su gatvėmis ir takais:

  • Ties gatvių sankryžomis, skiriamųjų juostų pradžioje bei pabaigoje, ne mažiau nei 10 metrų atstumu nuo sankryžų;
  • Visur, kur pievos ribojasi su kietosiomis dangomis: pėsčiųjų, dviračių takais, aikštelėmis. Šiose erdvėse palaikomas 1 metro pločio trumpos vejos ruožas (pradalgė);
  • Prie gėlynų – plotuose tarp šaligatvio ar gatvės iki gėlyno palaikoma trumpa veja, o toliau – pieva;
  • Pievose prie gatvių ir greitkelių kelkraščio palaikomas platesnis, iki 2 metrų pločio vejos ruožas (pradalgė);
  • Pievose išmintuose takuose palaikomi po 1 metro pločio vejos ruožai abipus tako;
  • Šlaituose prie gatvių, kuriuose auga pieva arba želia savaiminė augmenija, palaikomas 1–2 metrų vejos ruožas nuo šlaito apačios;
  • Šunų vedžiojimo aikštelėse ir 1–2 metrus aplink aikštelių tvorą palaikoma veja, o toliau – auginama pieva;
  • Prie gatvės skiriamojoje juostoje esančių atitvarų iš abiejų pusių paliekamas 20 centimetrų nešienaujamas plotas leidžiantis savaime želti augmenijai.

Pievos šienaujamos kartą arba du per metus, o vejos – nuolatos.

Kur Vilniuje leidžiama želti savaiminei augmenijai?

Savaiminei augmenijai leidžiama želti nenaudojamuose šlaituose, magistralinių gatvių prieigose, kur įmanoma – abipus atitvarų, gatvių skiriamosiose juostose. Čia paliekama masyvi, vešli žaluma, įskaitant medžius ir krūmus. Savaiminės augmenijos plotai nešienaujami, naikinami tik invaziniai augalai.

Kodėl kai kur matau, kad yra nušienauta ne pagal nurodytus principus?

Gal rangovai netinkamai atliko darbą? Informuokite apie konkrečią vietą  tvarkaumiesta.lt, mums svarbu žinoti ir ištaisyti klaidas, jei jų yra.

Kodėl mieste negali visur būti trumpa veja?

Tvarų šienavimą praktikuojantys miestai turi patogesnę ir sveikesnę aplinką. Šiuose miestuose pokytis nebuvo lengvas, tačiau visur pasiteisino ir ilgainiui tapo norma.

Ten, kur reikia trumpos vejos, galime šienauti dažniau ir išvengti vidutinio aukščio (15–30 cm) žolės, kuri nėra nei patogi vaikščioti, nei naudinga gamtai. Tuo tarpu žydinčios pievos vėsina miestą per karščius, sugeria liūtis, mažina taršą ir puošia miestą.

Klimato pokyčiai verčia ieškoti išeičių, nes ateityje susidursime su vis dažnesnėmis karščio bangomis ir dar nuožmesnėmis liūtimis. Karščiausiomis vasaros dienomis jau tenka riboti sunkiasvorio transporto eismą ten, kur asfaltas saulėkaitoje perkaista, o ten kur klesti žaluma, to daryti nebūtina, nes želdinių pavėsyje žemės temperatūra net keliolika laipsnių žemesnė.

Pastebėti tvaraus šienavimo naudą ir grožį užtrunka, nes žydinčioms pievoms susiformuoti reikia kelerių metų. Kuo anksčiau ir nuosekliau pradėsime tvarų šienavimą, tuo sveikesnę ir patogesnę aplinką turėsime.

Ar galiu šienauti pats? Kur kreiptis, jei pieva trukdo gyventi – auga vietoje, kur buvo pamėgę žaisti vaikai, rinkosi šunis vedžiojantys kaimynai?

Šienauti pačiam nebūtina. Jei manote, kad aplink jus reikia kitaip ar dažniau šienauti – informuokite savo seniūniją. Jei prašymas yra pagrįstas, logiškas ir jam neprieštarauja kaimynai, seniūnija būtinai atsižvelgs ir pakeis šienavimo žemėlapį. Seniūnijų kontaktai: https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/seniunijos-ir-bendruomenes/).

Tvarkytis aplink namus, kaimynystėje, yra ne tik leidžiama, bet ir skatinama – kartu miestą galime padaryti gražesnį. Pavyzdžiui, kviečiame sodinti medžius, krūmus, vijoklius.

Taip pat labai kviečiame rūpintis „šeimininko metru“ –  erdve tarp jūsų namo ir gatvės. Tokia galimybė numatoma ir įtvirtinta viename iš dvylikos Vilniaus gatvių standarto principų. Mielai padovanosime sodinukų, patarsime ir padėsime sukurti jaukią erdvę.

Jei nuspręsite šienauti pats, neužmirškite surinkti žolės, įvertinkite ar nenaikinate dygstančių medžių ir krūmų ten, kur jie ateityje gali būti naudingi gamtai ir mums visiems.

Kaip bus rūpinamasi erdvėmis prie daugiabučių laiptinių ir po balkonais? Ar ten esančios žolės taip pat nebus šienaujamos?

Mielai paliekame aukštą žolę, tik prašome atkreipti dėmesį, kad šios erdvės reikalauja kaimynų sutarimo. Daugumoje atvejų gyventojai pageidauja, kad žaliuose plotuose tarp namų ir gatvės, įskaitant po balkonais, taip pat prie laiptinių būtų trumpa veja. Pasitarkite su kaimynais ir, jei jie pritaria, perduokite pageidavimus savo seniūnijai.

Kuo tvarus šienavimas skiriasi nuo dažno vejos šienavimo?

Tvarus šienavimas numato patogią trumpą veją ten, kur vaikšto žmones, žydinčias pievas – ten kur jos gali būti naudingos ir padeda atsikurti gamtai nenaudojamose dykynėse. Tvarus šienavimas nuo dažno šienavimo taip pat skiriasi išmanesniu planavimu, atsižvelgiant į žmonių poreikius ir meteorologines sąlygas. Tvariai šienaujant naudojama neteršianti ir tylesnė šienavimo technika, surenkama ir kompostuojama žolė.

Kuo pievos skiriasi nuo savaiminės augmenijos plotų?

Tam, kad formuotųsi pieva, plotą reikia šienauti vieną ar du kartus per metus ir šieną būtinai sugrėbti.
Savaiminės augmenijos plotai aplinkkelių šlaituose ir panašiose vietose yra nešienaujami, juose savaime ir palaipsniui suželia medžiai ir krūmai, ima kurtis laukinė augmenija. Šiose plotuose galimas ir papildomas medžių bei krūmų įsodinimas, skatinant augmenijos atsikūrimą.

Kaip dažnai šienaujamos pievos ir vejos?

Pievos pirmą kartą metuose gali būti pradėtos šienauti jau po Joninių, birželio 24 d., o antrą kartą rudenį, rugsėjo pradžioje. Šienavimo laikas tęsiasi kelias savaites ir gali būti koreguojamas priklausomai nuo oro sąlygų ir pievų būklės. Būtent toks šienavimo dažnis padeda pievoms atsikurti, jose gausėja augalų rūšių, galima išvysti vis daugiau į Raudonąją knygą įtrauktų augalų, tuo pačiu ir vabzdžių bei paukščių.
Vejos pradedamos šienauti gegužės mėnesį ir šienaujama nuolat, kai jos aukštis ima siekti 10–15 cm.

Kokia prasmė palikti aukštą žolę mieste, kokia tvaraus šienavimo nauda?

Pievų žolynai sugeria liūčių vandenį, jį garindami drėkina ir vėsina miesto orą per karščius. Pievos sugeria ir naikina teršalus, kuria žmogaus sveikatai palankią aplinką ir gausina biologinę miesto įvairovę. Pievose klesti įvairūs žydintys augalai, tuo tarpu vejoje dėl nuolatinio šienavimo jų rūšių lieka vos kelios. Veja neapsaugo grunto nuo perdžiūvimo, per karščius išdega ir gamtiniu požiūriu elgiasi ir kaitina miestą panašiai kaip asfaltas. Neseniai atlikti tyrimai termovizoriumi parodė, kad saulėtą vasaros dieną temperatūra pievoje yra žymiai vėsesnė nei vejoje. Pievos kuria sveikesnę ir malonesnę aplinką. Jos, drauge su medžiais ir krūmais, yra neatsiejama žaliojo miesto dalis. Daugelis mokslinių tyrimų taip pat įrodė žalumos mieste naudą žmogaus nuotaikai ir psichologinei sveikatai.

Kodėl Vilniuje nešienaujama ties sankryžomis, juk tai gali trukdyti eismo saugumui?

Gatvių skiriamosiose juostose, sankryžose, įvažiavimuose ir išvažiavimuose į gatves vairuotojų prašymu trumpos vejos ruožai padidinti iki 10-ies metrų. Tai padaryta nepaisant to, kad ir anksčiau buvo šienaujama taip, kad augančios pievos netrukdytų matomumui važiuojant saugiu greičiu. Pievos, kaip ir kitos fizinės eismo saugumą didinančios priemonės, pavyzdžiui kalneliai, akinimą mažinančios sienelės skiriamosiose juostose, gali prisidėti prie eismo saugumo, nors ne visuomet yra patogios vairuotojams.

Kokios įmonės šienauja Vilniaus vejas ir pievas?

Už sanitarinį valymą ir želdinių priežiūrą skirtingose Vilniaus vietose šiuo metu atsako bendrovės „Stebulė“, „Ekonovus“, „Ecoservice“, „Šilėja“ ir „VSA Vilnius“. Jos valo šaligatvius, laiptus, gatvių kelkraščius, parkavimosi aikšteles, pjauna žolę, renka lapus, šiukšles, sąšlavas ir atsako už švarą bei tvarką mieste pagal VMS Tarybos patvirtintas Tvarkymo ir švaros taisykles. Šios įmonės laimėjo konkursus ir paslaugas teikia pagal sutartis.
Jei turite pastabų dėl šienavimo, kreipkitės į savo seniūniją, nes seniūnijos prižiūri vienos iš šių įmonių šienavimo darbus greta jūsų namų.

Kokia technika šienaujama?

Dauguma įmonių nuo liepos 1 d. įsipareigojo naudoti elektrinę vejų priežiūros techniką.
Gatvių, skiriamųjų juostų želdiniai, skverų ir aikščių, transporto žiedų veja, šlaitai prie gatvių, tiltų ir viadukų yra šienaujami savaeigiais robotais ir akumuliatorinėmis žoliapjovėmis.
Be elektrinės technikos kurį laiką (kol susidėvės) bus naudojamos įprastos žoliapjovės ir vejapjovės.

Kaip kovojama su Sosnovskio barščiais, uosialapiais klevais ir kitais invaziniais augalais?

Sosnovskio barščiai naikinami pagal Sosnovskio barščių gausos reguliavimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje 2021–2023 m. veiksmų planą.
Verkių ir Pavilnių parkų teritorijoje, šalia vandens tvenkinių taikomi mechaniniai metodai – šienavimas ir kasimas, kitose teritorijose – purškiama herbicidais. Kiti invaziniai augalai naikinami mechaniniais metodais,remiantis žaliųjų plotų ir medžių monitoringo duomenimis.

Kaip Savivaldybės rangovai atsako už šienavimo klaidas?

Už kiekvieną patikrinimo aktuose užfiksuotą teikiamų paslaugų neatlikimo atvejį rangovams taikomas konkretus nuoskaitos dydis ar bauda. Apie aplaidaus ar netinkamo šienavimo atvejus prašome pranešti Seniūnijai arba svetainėje  tvarkaumiesta.lt

Nušienauta žolė paliekama tręšti ar yra surenkama?

Nuolat šienaujama veja dažniausiai yra mulčiuojama ir paliekama dirvoje.

Pievose, kurios šienaujamos kartą ar du per metus, nušienauta žolė laikinai – bent savaitei – paliekama, kad iš žydinčių augalų išbyrėtų sėklos. Po savaitės žolė  surenkama ir išvežama į žaliųjų atliekų tvarkymo aikšteles ir kompostuojama.

Ar palikdami pievas pagalvojote apie erkes?

Vilniuje praktikuojamas tvarus šienavimas leidžia palaikyti trumpesnę veją (nei anksčiau) kiemuose, aikštėse, skveruose ir kitose aktyvaus laisvalaikio vietose.
Ten, kur būname dažniausiai, veja erkių pavojaus atžvilgiu yra saugesnė, nes pavyksta išvengti vidutinio aukščio žolės kiemuose, vaikų žaidimo, šunų vedžiojimo aikštelėse.

Prie asfaltuotų ar tiesiog per žaliąjį plotą išmintų pėsčiųjų takų paliekamos 1,5–2 m pradalgės. Tokio pat pločio pradalgės paliekamos greta važiuojamosios kelio dalies, kad aukštesnė žolė nevirstų į gatvę, netrukdytų pėstiesiems ar dviratininkams. Likę plotai paliekami natūralūs.

Tvaraus šienavimo politiką jau trečią sezoną taikančiame Vilniuje susirgimų erkių platinamomis ligomis nedaugėja. Specialistai tai aiškina savireguliaciniais mechanizmais – aukštesnėje žolėje daugiau ir erkėmis besimaitinančių gyvūnų.

Daugiau informacijos galite rasti  čia.

Kodėl neįsiklausote į žolynams alergiškų žmonių problemas?

Mums rūpi visų žmonių sveikata, todėl siūlome pažvelgti į bendrą miesto žalinimo poveikį žmonių sveikatai, žinoma, įskaitant ir tuos žmones, kurie kenčia nuo alergijų.

Jei su vienomis negandomis kovosime naikindami biologinę įvairovę ir žaliuosius plotus, susidursime su dar didesnėmis, o minėtų problemų iš esmės neišspręsime.

Klimato kaita, su kuria kovoja visi žaliuojantys augalai, be kita ko, didina erkių populiaciją ir žiedadulkių koncentraciją ore. Pažeistas natūralios gamtos balansas ir oro tarša yra vienos pagrindinių alergijų atsiradimo priežasčių.

Klimato kaitos lemiamos karščio bangos neigiamai veikia absoliučiai visus žmones, ypač sergančius lėtinėmis ligomis, kenčiančius nuo širdies ir kraujagyslių ligų, turinčius antsvorio problemų. Vien nuo oro taršos sukeltų ligų Vilniuje per metus miršta daugiau nei 5000 žmonių (plačiau apie tai NVSC tyrime).

Taip pat Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto užsakymu 2021 m. atlikto tyrimo rezultatai atskleidė ryšį tarp COVID-19 infekcijos plitimo, ligos eigos ir oro užterštumo. Minėto tyrimo metaanalizė parodė, kad oro užterštumas padidina COVID-19 ligos susirgimo dažnį ir sunkumą. Plačiau apie neigiamą oro taršos poveikį čia.

Alergiją žiedadulkėms turintys žmonės žino, kad žiedadulkės sklinda dideliu atstumu – jas perneša atmosferiniai oro srautai nepaisydami ne tik miestų, bet ir šalių sienų. Daugiau apie žiedadulkių plitimo atstumus čia.

Žinoma, alergizuojančios žiedadulkės vargina daugelį žmonių, tačiau dėl šios priežasties atsisakydami kurti žalesnį miestą pablogintume visų žmonių savijautą ir sveikatos būklę.

Skaičiau, kad dėl nešienautos pievos vairuotojas laiku nepastebėjo briedžio ir įvyko avarija. Ar aukšta augmenija nekelia pavojaus vairuotojų saugumui?

Sankryžose ir kitose vietose, kuriose reikia platesnio ar tolimesnio matymo, žolė šienaujama, daromos pradalgės.

Daugelyje šalių pakelėse esanti augmenija nekelia problemų dėl saugumo. Tiesiog mažinamas leistinas greitis, pastatomi matomumą didinantys veidrodžiai.

Kalbant apie konkrečią situaciją, briedžio ūgis ties ketera siekia 1,8 – 2,1 m. O metro aukščio žolė – jau tikrai aukšta. Taigi, pakelėse auganti pieva retai kada viršija stambaus gyvūno aukštį. Tuo labiau, tokių nelaimių, kai gyvūnas, ar ne tik gyvūnas, išbėga į važiuojamąją dalį, gali atsitikti ir esant trumpai žolei. Skatiname vairuotojus ir užmiestyje, ir mieste atidžiai stebėti kelią, mažinti greitį. 

Kur galima pamatyti teritorijų šienavimo žemėlapį?

Tvarkomų bendro naudojimo teritorijų žemėlapio nuoroda:
https://maps.vilnius.lt/miesto-tvarkymas#layers

Bendro naudojimo teritorijų duomenys periodiškai atnaujinami, t. y. įtraukiama ir aktualizuojama informacija apie naujas dangas, sklypus.