Dažniausiai užduodami klausimai apie sostinės medžius, želdynus, pievas

Klausimai apie pievas ir jų priežiūrą

Kaip ir kur šienaujama?

Šienaujama visoje miesto teritorijoje. Kur vaikšto daug žmonių – parkuose, skveruose, daugiabučių kiemuose ir kitoje miesto teritorijoje – bus prižiūrėta trumpa veja. Natūralios pievos bus paliktos tik intensyvaus eismo gatvių ir Neries upių šlaituose bei pačių gyventojų nurodytose vietose.  

Kodėl pakeista šienavimo tvarka?

Vilniaus miesto savivaldybė, įsiklausė į gyventojų nuogąstavimus dėl žolėse besiveisiančių erkių, taip pat atsižvelgta į alergiškų žmonių skundus, kad nešienaujamos pievos pablogina jų situaciją, išgirdo vairuotojų pasakymus, jos dėl nešienautų pakelių prastėja matomumas.

Kuriose miesto vietose palaikoma trumpa veja?

Trumpa tvarkinga veja palaikoma visose teritorijose, kur vaikšto žmonės.

  • daugiabučių namų kiemuose;
  • parkuose, skveruose, aikštėse;
  • sporto, laisvalaikio leidimo vietose, vaikų žaidimų ir augintinių vedžiojimo aikštelėse;
  • želdinių plotuose tarp gatvės ir pastatų;
  • želdinių salose prieš sankryžas ir žiedus;
  • prie pėsčiųjų ir dviračių takų.

Šiemet trumpa veja šienaujama dažniau nei ankstesniais metais. Pastebėjus, kad kuri nors retai šienaujama vieta yra naudojama aktyviam laisvalaikiui, praneškite savo seniūnijai arba užregistruokite portale tvarkaumiesta.lt. Operatyviai reaguojame ir patiksliname šienavimo žemėlapius.

Kur paliekamos natūralios pievos?

Natūralios pievos auginamos ir prižiūrimos ten, kur trumpa veja nėra būtina:

  • gatvių šlaituose;
  • Neries upės šlaituose;
  • neužstatytose teritorijose;
  • ten, kur to pageidavo patys gyventojai.

Šios pievos šienaujamos kartą arba du per metus.

Kuo naudingos natūralios pievos?

Tvarus šienavimas visų pirma sprendžia svarbias problemas, su kuriomis susiduria miestas, ir padeda švelninti klimato pokyčių sukeltas pasekmes gyventojams.

Pievos: 

Vėsina miestą. Karštą dieną temperatūrų skirtumas tarp trumpos vejos ir pievos gali siekti iki 20 ℃. Keičiantis klimatui neišvengiami meteorologiniai kataklizmai – karščio bangos, didžiulės liūtys. Trumpa veja neatlaiko karščių ir išdega. Juodas dirvožemis sugeria ir spinduliuoja panašų šilumos kiekį kaip ir asfaltas. Mūsų klimato zonoje pievos net ir karščių metu neišdega, neskleidžia tiek šilumos, kiek plika, išdegusi žemė.   

Sugeria kritulių drėgmę ir ją sulaiko. Vešli augmenija sugeria ir sulaiko drėgmę. Liūčių metu tai padeda išvengti potvynių. Karštų dienų metu sukaupta drėgmė vėsina aplinką. 

Mažina taršą. Gausi žaluma sugeria ore esančius teršalus, dulkes. Todėl miestiečiai gali kvėpuoti švaresniu oru. 

Sugeria CO2. Tvarios pievos prisideda prie kovos su klimato kaita. Želdiniai absorbuoja daugiau anglies dioksido dujų nei trumpa veja.

Tausoja ir didina biologinę įvairovę. Žemai nupjautos ir išdegusios vejos ekosisteminė vertė mieste yra tolygi asfaltui. Tvariai šienaujamose pievose gausu vabzdžių, smulkių žinduolių, paukščių ir kitų gyvūnėlių. 

Saugo bites. Bičių populiacija pasaulyje sparčiai mažėja. Bitės labai svarbios mūsų ekosistemai: apdulkina daugumą augalų, tarp jų ir vaisių, daržovių. Siekiant išsaugoti bites populiarėja miesto bitininkystė, tačiau trumpai nupjautoje vejoje jos neranda sau maisto – žydinčių augalų žiedadulkių. Visai kitaip yra pievoje, kurioje nemažai žydinčių augalų ir maisto šiems vabzdžiams. 

Papildo ir paįvairina miestovaidį. Pievos ir kūrybiškas jų derinimas su pastatais ir gatvėmis, paįvairina, pagyvina monotoniškas erdves ir kietos dangos plotus. Pievos taip pat suteikia erdvėms jaukumo ir autentiškumo. Tokios vietos atitinka vaikštomo miesto viziją. O tai sąlygoja ir aukštesnę NT kainą. 

Prisideda prie racionalaus miesto tvarkymo. Propaguojant tvarų šienavimą, ne tik saugoma gamta, bet ir racionaliau tvarkomas miestas – vejos trumpinamos dažniau, kad būtų patogios gyventojams, o pievos šienaujamos du kartus per metus. 

Kodėl gatvių šlaituose ir Neries pakrantėje palikta natūrali pieva?

Gatvių šlaituose nevaikšto žmonės, ten nevedžiojami šunys, čia paliktos žydinčios pievos netrukdo vairuotojų matomumui ir nekelia jokių problemų miesto gyventojams, tačiau miestui duoda daug. Pievos vėsina miestą per karščius, sugeria liūtis, mažina taršą ir puošia miestą.

Klimato pokyčiai verčia ieškoti išeičių, nes ateityje susidursime su vis dažnesnėmis karščio bangomis ir dar nuožmesnėmis liūtimis. Karščiausiomis vasaros dienomis jau tenka riboti sunkiasvorio transporto eismą ten, kur asfaltas saulėkaitoje perkaista, o ten kur klesti žaluma, to daryti nebūtina, nes želdinių pavėsyje žemės temperatūra net keliolika laipsnių žemesnė.

 

Kodėl kai kur matau, kad yra nušienauta ne pagal nurodytus principus?

Gal rangovai netinkamai atliko darbą? Informuokite apie konkrečią vietą  tvarkaumiesta.lt, mums svarbu žinoti ir ištaisyti klaidas, jei jų yra.

Ką daryti, jei noriu, kad prie mano namo liktų natūralios pievos plotai?

Gyventojams palikta galimybė šalia savo namų puoselėti natūralios pievos plotą. Gyventojai gali kreiptis į savo seniūniją ir siūlyti, kur norėtų išsaugoti natūralią pievą. Apsaugoti mėgstamą pievą galima ir patiems. Reikėtų susitarti su kaimynais, atsispausdinti sutartinį ženklą ir pažymėti juo plotą, kuriame puoselėjama natūrali pieva. Šienautojai įspėti, kad tokių plotų neliestų. Tiesa, reikės palikti vieno metro pradalgę, palei pėsčiųjų takus, prie aikštelių. 

Taip pat labai kviečiame rūpintis „šeimininko metru“ –  erdve tarp jūsų namo ir gatvės. Tokia galimybė numatoma ir įtvirtinta viename iš dvylikos Vilniaus gatvių standarto principų.

Kuo tvarus šienavimas skiriasi nuo dažno vejos šienavimo?

Tvarus šienavimas numato patogią trumpą veją ten, kur vaikšto žmones, žydinčias pievas – ten kur jos gali būti naudingos ir padeda atsikurti gamtai nenaudojamose dykynėse. Tvarus šienavimas nuo dažno šienavimo taip pat skiriasi išmanesniu planavimu, atsižvelgiant į žmonių poreikius ir meteorologines sąlygas. Tvariai šienaujant naudojama neteršianti ir tylesnė šienavimo technika, surenkama ir kompostuojama žolė.

Kaip dažnai šienaujamos pievos ir vejos?

Vejos pradedamos šienauti gegužės mėnesį ir šienaujama nuolat, kai jos aukštis ima siekti 10–15 cm.

Pievos pirmą kartą metuose gali būti pradėtos šienauti jau po Joninių, birželio 24 d., o antrą kartą rudenį, rugsėjo pradžioje. Šienavimo laikas tęsiasi kelias savaites ir gali būti koreguojamas priklausomai nuo oro sąlygų ir pievų būklės. Būtent toks šienavimo dažnis padeda pievoms atsikurti, jose gausėja augalų rūšių, galima išvysti vis daugiau į Raudonąją knygą įtrauktų augalų, tuo pačiu ir vabzdžių bei paukščių.

Kokios įmonės šienauja Vilniaus vejas ir pievas?

Už sanitarinį valymą ir želdinių priežiūrą skirtingose Vilniaus vietose šiuo metu atsako bendrovės „Stebulė“, „Ekonovus“, „Ecoservice“, „Šilėja“ ir „VSA Vilnius“. Jos valo šaligatvius, laiptus, gatvių kelkraščius, automobilių stovėjimo aikšteles, pjauna žolę, renka lapus, šiukšles, sąšlavas ir atsako už švarą bei tvarką mieste pagal Vilniaus savivaldybės Tarybos patvirtintas Tvarkymo ir švaros taisykles. Šios įmonės laimėjo konkursus ir paslaugas teikia pagal sutartis.
Jei turite pastabų dėl šienavimo, kreipkitės į savo seniūniją, nes seniūnijos prižiūri vienos iš šių įmonių šienavimo darbus greta jūsų namų.

Kokia technika šienaujama?

Dauguma įmonių nuo liepos 1 d. įsipareigojo naudoti elektrinę vejų priežiūros techniką.
Gatvių, skiriamųjų juostų želdiniai, skverų ir aikščių, transporto žiedų veja, šlaitai prie gatvių, tiltų ir viadukų yra šienaujami savaeigiais robotais ir akumuliatorinėmis žoliapjovėmis.
Be elektrinės technikos kurį laiką (kol susidėvės) bus naudojamos įprastos žoliapjovės ir vejapjovės.

Kaip kovojama su Sosnovskio barščiais, uosialapiais klevais ir kitais invaziniais augalais?

Sosnovskio barščiai naikinami pagal Sosnovskio barščių gausos reguliavimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje 2021–2023 m. veiksmų planą.
Verkių ir Pavilnių parkų teritorijoje, šalia vandens tvenkinių taikomi mechaniniai metodai – šienavimas ir kasimas, kitose teritorijose – purškiama herbicidais. Kiti invaziniai augalai naikinami mechaniniais metodais, remiantis žaliųjų plotų ir medžių monitoringo duomenimis.

Kaip Savivaldybės rangovai atsako už šienavimo klaidas?

Už kiekvieną patikrinimo aktuose užfiksuotą teikiamų paslaugų neatlikimo atvejį rangovams taikomas konkretus nuoskaitos dydis ar bauda. Apie aplaidaus ar netinkamo šienavimo atvejus prašome pranešti Seniūnijai arba svetainėje tvarkaumiesta.lt

Nušienauta žolė paliekama tręšti ar yra surenkama?

Nuolat šienaujama veja dažniausiai yra mulčiuojama ir paliekama dirvoje.

Pievose, kurios šienaujamos kartą ar du per metus, nušienauta žolė laikinai – bent savaitei – paliekama, kad iš žydinčių augalų išbyrėtų sėklos. Po savaitės žolė surenkama ir išvežama į žaliųjų atliekų tvarkymo aikšteles ir kompostuojama. O nuo kietųjų dangų žolė turi būti surinkta tą pačią dieną.

Kur galima pamatyti teritorijų šienavimo žemėlapį?

Tvarkomų bendro naudojimo teritorijų žemėlapio nuoroda:
https://maps.vilnius.lt/miesto-tvarkymas#layers

Bendro naudojimo teritorijų duomenys periodiškai atnaujinami, t. y. įtraukiama ir aktualizuojama informacija apie naujas dangas, sklypus.

Klausimai apie medžių ir krūmų sodinimą

Kokiu atstumu nuo daugiabučio gyvenamojo pastato sienos su langais galima sodinti?

Sodinti galima laisvame plote tarp namo sienos ir tako. Jei tako nėra, Jei tako nėra, sodinti galima 3 metrų pločio juostoje šalia namo sienos. Prie namo fasado paprastai būna įrengta plytelių juosta (nuogrinda). Ją reikia palikti. Jeigu nuogrindos nėra, reikia tarp augalų ir fasado palikti laisvą plotą, kuris tarnaus kaip nuogrinda ir kaip praėjimas (plotis nuo 50 cm iki 1 metro). Šią zoną galima mulčiuoti skalda, mulčiumi ar išdėlioti plyteles.

Ar galima sodinti krūmus ir medelius zonoje prie fasado

Prie daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais krūmai, aukštesni kaip 2 m, sodinami 2,5 m atstumu, kiti krūmai – 1,5 m atstumu. Medžiams taikomas 10 metrų atstumas nuo gyvenamųjų pastatų su langais, tačiau bendru kaimynų sutarimu galimos išimtys (pavyzdžiui, iki 5 m aukščio auganti rojaus obelaitė prie namo kampo), tačiau būtina palikti ne mažesnį kaip 3 metrų atstumą iki pastato. Sodinant medžius reikia išlaikyti 4 m atstumą nuo apšvietimo stulpų.

Kokių augalų negalima sodinti prie namo fasado?

Prašome nesodinti labai nuodingų (pvz., žalčialunkis, kukmedis, auginantis raudonas uogas), dygių, deginančių ar stipriai alergizuojančių augalų. Taip pat negalima sodinti invaziniais pripažintų augalų.

Kokio dydžio medžius reikia sodinti?

Priklauso nuo sodinimo pobūdžio – jeigu sodinamas akcentinis medelis ar jų grupė/eilė, ypač gatvėse – reikėtų rinktis medelį, kurio skersmuo 1 metro aukštyje yra bent 6-8 cm ir daugiau, medžiai turi būti su šaknų gumulu. Tačiau natūralistinio želdinimo medžių ir krūmų plotui įveisti galima naudoti ir daug mažesnius sodinukus, tik tokiu atveju apsodintame plote nereikėtų planuoti šienauti vejos, ją reikėtų keisti mulčiu ir plotą aptverti, kol želdiniai suvešės.

Kokie yra invaziniai augalai?

NETINKAMŲ SODINTI VILNIAUS MIESTE INVAZINIŲ AUGALŲ SĄRAŠAS (pagal 2021-02-03 Aplinkos ministerijos informaciją, rekomenduojama pasitikrinti paskutinę redakciją)

  • Raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa),
  • vėlyvoji ieva (Prunus serotina),
  • muilinė guboja (Gypsophila paniculata),
  • uosialapis klevas (Acer negundo),
  • varpinė medlieva (Amelanchier spicata),
  • gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus),
  • didžioji rykštenė (Solidago gigantea),
  • kanadinė rykštenė (Solidago canadensis),
  • tankiažiedė rūgštynė (Rumex confertus),
  • šluotinis sausakrūmis (Cytisus scoparius),
  • bitinė sprigė (Impatiens grandulifera),
  • smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora),
  • dygliavaisis virkštenis (Echinocystis lobata).

Ar galima sodinti daugiabučio kieme?

Bendru kaimynų ar bendrijos raštiniu sutarimu galima sodinti medžius, krūmus ir daugiamečius žolinius augalus bendroje kiemo erdvėje. Rekomenduojame pasitarti ir pasirengti kiemo apželdinimo schemą. Būtina įvertinti požeminių komunikacijų kieme išsidėstymą, pramintus takus, kuriais vaikšto kaimynai, atsižvelgti į bendrus visų poreikius. Taip pat prašome apgalvoti, kas ir kaip toliau rūpinsis naujai pasodintais augalais.

Neleistina užsodinti takelius ar želdiniais riboti praėjimą gyventojams.

Ar galima sodinti miesto gatvėje ar parke?

Sodinti galima, bet sodinimo plotai ir sodinami augalai turi būti suderinti su Vilniaus miesto savivaldybe. Rašykite mums zalias@vilnius.lt, pristatykite idėjas ir kartu rasime tinkamiausią sprendimą.

Prieš sodindami bendroje erdvėje (išskyrus plotą po balkonu), pasitarkite su kaimynais, bendrai nuspręskite, kokias ir kur rūšis sodinsite. Įsiklausykite į kitų mintis ir pagrįskite savo idėjas. Pagal galimybes gaukite daugumos kaimynų pritarimą augalų rūšims ir sodinimo vietoms.

Kaimynas nepatenkintas, kad sodinami augalai

Sodinami želdiniai neturi apriboti galimybės kitiems gyventojams naudotis, praeiti, patekti į valstybinę žemę, t. y. gyvatvorės pasodinimas negali būti naudojamas pasididinti sklypą valstybinės žemės sąskaita. Gyvatvorė gali būti sodinama prie pat sklypo ribos kaip tvora, ar tvorą dengiantis želdinys, papildomas žalias barjeras triukšmui, garsui ir taršai mažinti, tačiau negali būti barjeras patekti į valstybinės žemės plotą, jei gyvatvore jis toks yra apribojimas.  Visais atvejais želdiniai valstybinėje žemėje sodinami gyventojų iniciatyva gali būti šalinami, jei ateityje bus numatyta ten plėsti infrastruktūrą, atlikti kitus darbus.

Pastebėjau, kad ne visi naujai pasodinti krūmai žaliuoja. Ar keisite juos naujais?

Vilniaus mieste sodiname daugiau nei 30 skirtingų rūšių krūmų. Visos jos buvo atrinktos, atsižvelgiant į atsparumą miesto sąlygoms, karščio bangoms. Tačiau kiekviena rūšis turi savo ypatumų, skirtingu metu susprogsta, numeta lapus. 

Miestą prižiūrintys specialistai pastebėjo, kad sedulos šiek tiek sunkiau prigyja ir sužaliuoja vėliau nei kiti. Bet tai dar nereiškia, kad krūmai neprigijo. Jiems reikia laiko apsiprasti ir sulapoti. Šie krūmai atsparūs šalčiams ir užterštumui, nereiklūs dirvožemiui, todėl tinkami apželdinti gatves. Jų lapija bei šakos spalvingos, labai gražiai atrodo, ypač deriniuose su kitomis rūšimis.

Sunkiai augančius krūmelius specialistai stebi. Dažnai krūmeliai būna gyvybingi, net ir nesulapoję, jiems paliekama laiko atsigauti. Ir dažniausiai, jie atsigauna. Taip buvo ir Konstitucijos prospekte, kuriame krūmai po pasodinimo vos atsigavo. O jau kitais metais žaliavo. Jei krūmai neatsigauna ir visiškai nudžiūsta, jei keičiami naujais.