Ar Vilniaus augalai ištroškę, pasakys automatizuota sistema

Vilniaus miesto savivaldybė sulaukia susirūpinusių gyventojų pastebėjimų, kad mieste želdiniai nelaistomi arba laistomi nepakankamai. Klimato kaita iš tiesų apsunkimo medžių gyvenimą mieste, todėl diegiamos naujausios technologijos, padedančios medžiams išgyventi.

Miesto želdinius prižiūrinti įmonė „Stebulė“ šiuo metu sostinėje diegia automatinę dirvožemio drėgmės stebėsenos sistemą, kuri leidžia realiuoju laiku stebėti, ar augalams pakanka drėgmės. Anot „Stebulės“ atstovų, pernai jie jau išbandė šią sistemą keliose miesto vietose.

Sistema sostinėje tikrai pasiteisino, padėjo sutaupyti daug darbuotojų laiko – į vietas, kur jau įdiegti jutikliai, nereikia vykti matuoti dirvožemio drėgnumo. Visi dirvožemio drėgnumo duomenys skaitmenizuotai realiuoju laiku patenka pas miesto želdintojus.

Dirvožemio drėgmės jutikliai įdiegti kai kuriose šiaurinės ir centrinės miesto dalies gatvėse. Planuojama jų tinklą išplėsti ir kitose miesto vietose. Jutikliai įkasami į 20–50 cm gylį, kad pamatuotų ne dirvožemio paviršiaus, o gilesnių sluoksnių drėgmę. Prie krūmų šie jutikliai įkasami į mažesnį gylį, prie medžių – giliau.

„Tai, kad paviršinis žemės sluoksnis išdžiūvęs, dar nereiškia, jog dirvožemyje nėra drėgmės. Ir atvirkščiai – net jei visai neseniai palijo, nebūtinai augalams pakanka drėgmės. Giliau, prie šaknų, gali būti išdžiūvusi žemė“, – paaiškino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Pavasarį ir vasarą per vieną parą miesto augalams išliejama 288 tūkst. l vandens. Toks jo kiekis pripildytų 8 automobilines cisternas.

Šiuo metu ten, kur nėra įdiegta automatinių dirvožemio drėgmės jutiklių, drėgnumas matuojamas mobiliaisiais mechaniniais ir elektroniniais drėgmės matuokliais – darbuotojas vyksta į vietą ir tikrina dirvožemio drėgnumą. Šie prietaisai tiksliai parodo, ar žemė sausa ir ją reikia laistyti, ar drėgmės dar pakanka.