Daugiau nei 700-metų skaičiuojantis Vilnius nuo seniausių laikų žinomas kaip žalias ir gaivus miestas. Sostinės žaliosios erdvės užima daugiau nei 60 proc. teritorijos, tačiau miestas neketina sustoti – toliau grąžinamas Vilniaus vaizdas, įterpiamos žaliosios erdvės pačiose judriausiose vietovėse. Taigi tikrai neatsitiktinai Europos Komisijos įsteigtų Žaliosios sostinės apdovanojimų finale Vilnius pelnė „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ titulą.
Žaliosios sostinės titulas – tai prestižinis apdovanojimas ir tarptautinis įvertinimas miestams, kurie kuria tiek gamtai, tiek ir gyventojams palankesnę aplinką. O pasididžiuoti tikrai turime kuo – ir rekreacinės paskirties miškais, kuriuos jau ne vieną dešimtmetį atsakingai puoselėja profesionalūs miškininkai, ir žaliomis miesto gatvėmis, skverais ir kitomis viešosiomis erdvėmis, kurių atnaujinimas pastaraisiais metais vyksta itin intensyviai.
Vilnius – turtingas įspūdingų medžių
Vilnius gausus ne tik žalių erdvių, bet ir ne vieną dešimtmetį skaičiuojančių gamtos paveldo objektų – medžių. Gedimino kalno papėdės pietinėje pusėje pūpsantis Pilių parko kaštonų ratas kiekvieną užburtų savo didybe, tačiau grožiu jam tikrai nenusileidžia ir šalimais jau daugiau nei 100 metų centrinėje Bernardinų sodo dalyje auganti keturkamienė didžialapė liepa.
O kur žvilgsnį traukiantys nauji medeliai, kurie dar tik stiebiasi į saulę ir ateityje žada malonų pavėsį? Jie irgi, kaip visateisiai Vilniaus augmenijos nariai, kuria harmoningą žaliosios sostinės vaizdą.
Kuomet Vilniaus miesto savivaldybė pakvietė gyventojus išrinkti mylimiausią sostinės medį, 21–oje miesto seniūnijoje, padedant bendruomenėms ir seniūnijoms, buvo atrinkta po vieną gyventojų grupei ypatingą medį. Dėl mylimiausiojo titulo šį kartą varžėsi 8 eglės, 5 ąžuolai, 3 pušys, kelios liepos, tuja ir klevas. Visi medžiai skirtingi, bendruomenėms brangūs ir savaip išskirtiniai – nuo jaunų iki bene seniausių sostinėje.
Nuo rugpjūčio 13 iki rugsėjo 9 dienos savo balsą už mylimiausią medį galėjo atiduoti kiekvienas – ir sostinės gyventojai, ir Vilniaus žalumai neabejingi svečiai. Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad žymia balsų persvara konkurentus nurungė Grigiškių pušis.
Pušis – ne paprasta, o įtraukta į miesto saugotinų objektų sąrašą, simbolizuojanti bendruomenės ilgaamžiškumą ir unikalumą. Medžio kamieną apglėbusias raudonas rankas sukūrė Grigiškių vaikų dienos centro „Grijos vaikai“ bendruomenė. Šis medžio apkabinimas primena žmonių vienybės ir ryšio su gamta svarbą.
Mylimiausiu Vilniuje išrinktas medis toliau bus teikiamas Lietuvos medžio apdovanojimams, kuriuose ši pušis savo grožiu varžysis su dešimtimis kitų Lietuvos medžių.