Vilniaus viešosiose erdvėse daug želdynų sukūrusios studijos „DO architects“ architektė Gilma Teodora Gylytė smagiai prisimena savo užsispyrimą užauginti Trakų gatvės kieme vijoklį. Vietoj vienos trinkelės įsmeigtas vijoklio stiebelis po įtikinamų pokalbių su kaimynais gavo teisę sliuogti lauko laiptais ir šiandien yra nuspalvinęs kiemelį, o gyventojai nebegalvoja apie tai, kad vijokliai ardo mūrą ar užstoja saulę. Apie vijoklių sukuriamą naudą – grožį ir švaresnį orą – kviečia galvoti ir Vilniaus miesto savivaldybė, šiemet pasodinsianti daugiau nei 1000 vijoklių.
Pirmiausia – šalia tų sienelių, atitvarų ar fasadų, kurie pamėgti grafičių piešėjų, ir tai reiškia nuolatines miesto išlaidas perdažant ar kitaip tvarkant ištepliotas sienas. Kartais tai – ir būdas paslėpti neišvaizdžias silikatinių plytų sienas.
335 vijokliai jau pasodinti šį mėnesį – Tūkstantmečio, Drujos gatvėse ir prie Žvėryno krantinės laiptų, Upės ir Kalvarijų gatvės sankryžoje prie Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios, kur atraminė sienelė irgi ne kartą nukentėjo nuo grafitininkų.