Žalieji Europos miestai – Berlynas, Stokholmas, Londonas, Helsinkis ir kiti, vertindami aplinkos kokybę skaičiuoja ir žalumo indeksą – tam tikrą įvertį, kuris parodo, kiek miesto teritorija yra žalia ir pasiruošusi atlaikyti klimato kaitos padarinius – karščio bangas, liūtis. Žalumo indeksą taiko ir kaimyninė Ryga, Talinas.
Programos „Kurk Lietuvai“ iniciatyva pagal Helsinkio pavyzdį architektai ir urbanistai sukūrė Lietuvos miestams pritaikytą žalumo indekso skaičiavimo metodiką. Ji ypač praverčia vertinant naujus statybų projektus.
Nors teisiškai skaičiuoti šį indeksą projektuotojams dar neprivaloma, Vilnius, kaip viena pažangesnių savivaldybių, jau bando įvertinti naujų projektų žalumo indeksą.
„Svarstydami naujų projektų apželdinimo klausimus iš savo darbo patirties matome, kurie projektuotojai tikrai nori, kad miestas būtų jaukus ir žalias, o kurie tik formaliai numato pasodinti želdynų, nes to reikalauja teisės aktai. Jei projektas atitinka privalomųjų želdynų normas, teisiškai mes negalime reikalauti daugiau. O pastatas be malonios ir žalios aplinkos – jau nėra vilniečiui trokštamas rezultatas“, – pabrėžė Vilniaus miesto savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vedėja Ramunė Baniulienė.
Indeksas parodo ir lietaus sugeriamumą
Statytojams numatytos priklausomųjų želdynų normos – kokia teritorijos dalis turi būti apželdinta. Tiesa, skaičiuojant priklausomųjų želdynų normą, trūksta tikslumo vertinant apželdintus stogus, vijoklius, vertikalią žalumą. Taip pat nereglamentuojamas vandeniui laidžių ir nelaidžių dangų santykis. O nelaidžios dangos mieste sukelia papildomas problemas mieste – potvynius, asfalto ir betono dykynių žaliose salelėse pasodinti augalai skursta ir leipsta nuo karščio. Todėl teritorijų vystytojai nesuinteresuoti gausiau ir kokybiškiau apželdinti teritorijas, tiesti vandeniui laidžias dangas.
Todėl, anot specialistų, svarstant projektus labai vertinga būtų įvesti žalumo indeksą, kuris įvertina bendrą teritorijos plotą, užstatytą plotą, nelaidžių ir pusiau laidžių dangų plotą. Atskiri balai priskiriami vejai, pievai, krūmams, žaliesiems stogams, vandens paviršiams, medžiams.
Pavyzdžiui, vandeniui pusiau laidus paviršius suteiks tik 0,5 balo, veja ar apželdintas stogas – 1,2, siena – 1 balą, o štai išsaugotas medis – 3,3, lietaus sodas arba vadinamosios šlapbalės – 2,6 balo.
Vilniaus žaliajame indekse įvertinama ir statybomis esamai aplinkai ir ekosistemai sukeliama žala. „Tai labai svarbu. Į aplinką mes pradedame žvelgti holistiniu požiūriu. Jeigu, projekte numatyta pasodinti nemažai želdynų, įrengti nelaidžių dangų, bet esamoje teritorijoje auga daug brandžių medžių ir jie bus iškirsti, žalumo indeksas nebus aukštas“, – kalbėjo R. Baniulienė.
Aplink daugiabučius žalumo reikia daugiau
Numatyta, koks žalumo indeksas turėtų būti skirtingos prie skirtingos paskirties pastatų. Tam tikras žalumo indeksas turėtų būti prie visuomeninių pastatų, kitoks – prie gyvenamųjų, socialinės paskirties, švietimo įstaigų.
Šiuo metu žalumo indeksas – dar bandymo stadijoje. Urbanistikos ir architektūros konsultavimo ir projektavimo agentūra „Bluma“ specialistai pabandė įvertinti naujų projektų žalumo indeksą. Jis paskaičiuotas naujam darželio Perkūnkiemyje (Bieliūnų g. 5/9) projektui, naujojo Lazdynų baseino bei privačių daugiabučių Kaminkelio g. projektams.
Darželio žalumo indeksas buvo 1,12 (reikalavimas būtų 0,9, o rekomenduojamas – 1,1 balo), Lazdynų baseino – 0,65 (reikalavimas – 0,7, rekomenduojamas – 0,9), daugiabučių projekto – 0,67 balo (reikalavimas – 1,0, rekomenduojamas balas – 1,2). Taigi, darželio aplinka tikrai žalia ir tvariai įsilieja į miestą, o štai daugiabučių ir baseino aplinką buvo galima ir geriau apželdinti.
„Brėžiniuose darželio apželdinimo sprendimai atrodė tikrai neblogi, aplink baseiną, kuris užima didelį plotą, daugoka kietų dangų, tikrai per mažai želdinių, ypač medžių, o aplink daugiabučius palikta per mažai laisvos vietos, norėtųsi žalesnės, kokybiškesnės aplinkos būsimiems gyventojams ir didesnės želdyno ekosisteminės vertės, nors įstatymo nustatytas normas visi projektai atitinka. Bet kai teikiame pastabas apželdinti gausiau, kokybiškiau, tai yra specialisto nuomonė ir su ja galima nesutikti. Indeksas objektyviai parodo trūkumus“, – aiškino R. Baniulienė. Žalumo indekso matuokle projektuotojai prieš teikiant projektą svarstymui galės pasitikrinti, ar jų suprojektuota aplinka tikrai kokybiška, ar reikėtų paieškoti geresnių sprendimų.
Žalumo indeksą matuoti galima tiek rengiant projektinius pasiūlymus, tiek ruošiant techninį projektą. Vilniaus savivaldybės specialistai tikisi, kad įrankis bus naudojamas ir padės sklandžiau rengti sprendinius. Aplinkos ministerija taip pat gilinasi į šio įrankio galimybes priklausomųjų želdynų kokybės užtikrinimui.
Daugiau apie Žalumo indeksą
Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt
