Vilnius pateko tarp kitų dešimties Europos miestų, kurie siekia tapti Europos žaliąją sostine 2025 metais. Europos Komisija šį titulą skiria už pirmavimą 7-iose miestiečių gyvenimo kokybei svarbiose srityse – nuo oro ar vandens kokybės iki biologinės įvairovės ir prisitaikymo prie klimato kaitos.
Iš visų paraiškų atrinkta dešimt miestų finalininkų, tarp kurių pateko ir Vilnius. Tai – Brasovas (Rumunija), net trys Italijos miestai – Brescia, Novara, Kaljaris, du Lenkijos miestai – Žešuvas ir Pozananė, Grazas (Austrija), Guimarães (Portugalija), Logrono (Ispanija) ir Vilnius.
Įsteigtas ir mažosios Europos sostinės titulas, į kurį gali pretenduoti miestai, turintys nuo 20 tūkst. iki 100 tūkst. gyventojų. Mažąja Europos sostine pretenduoja tapti trys Ispanijos miestai ir vienas Italijos.
Kas taps žaliąją sostine 2025 metais nuspręs nepriklausomų ekspertų komisija. Savo sprendimą jie paskelbs iki vasaros pabaigos. Žaliosios sostinės titulo suteikimas vyks Taline, šių metų žaliojoje sostinėje, spalio pradžioje.
Žaliosios sostinės apdovanojimas suteikia miestui prestižo ir žinomumo, kuris padėtų Vilniui pritraukti daugiau investicijų ir ES finansavimo, pavyzdžiui, būstų energetinio efektyvumo, susisiekimo ir kitoms miestų gyvenimo kokybei svarbioms sritims.
Europos Žalioji sostinė taip gauna ir politinį Europos komisijos palaikymą, garbingą vietą svarbiausiuose ES žaliąjį kursą lemiančiuose politiniuose įvykiuose ir iniciatyvose, taip pat 600 000 Eur finansavimą ES mastelio renginiams.
Pirmasis Europos Žaliosios sostinės titulą praeitame dešimtmetyje laimėjo Stokholmas. Šiais metais Europos Žaliąja sostine paskelbtas Talinas, o 2024 m. ja bus Valensija. Žaliosios sostinės tampa Žaliųjų sostinių tinklo, kuriam priklauso 36 miestai, dalimi ir toliau bendradarbiauja įgyvendindamos ambicingas miestų tobulinimo idėjas.