Žaliosios bangos sukeltus teigiamus pokyčius pastebi ir sostinės gyventojai

2022 metais miesto želdynus prižiūrinčios įmonės sukosi kaip vijurkai. Medžiais apsodinta apie 15 kilometrų gatvių ir viešųjų erdvių, krūmais apželdinta daugiau nei 3 ha miesto ploto. Nors šiais metais pasodinti augalai rudenį dar nesuvešėję, gyventojai jau pastebi teigiamus pokyčius.  

Sužaliavo gatvės, stotelės ir konteineriai 

„Turime užsibrėžę žaliuosius tikslus ir nuosekliai jų siekiame – sodiname naujus medžius ir krūmus, saugome brandžius medžius, geriname jiems sąlygas. Į Žaliąją bangą aktyviai jungėsi verslo atstovai. Miestui jie padovanojo daugiau nei dešimt tūkstančių medelių“, – sakė Vilniaus miesto mero patarėjas Kristinas Taukačikas.

2022 metais sužaliavo Naujamiesčio gatvės – T. Ševčenkos, Algirdo; Vilkpėdės – Gerosios Vilties, Vaduvos  gatvės, Savanorių prospektas. Rudeninės talkos metu Žirmūnų ir Šeimyniškių g. pasodinta daugiau nei 4 tūkst. krūmų. Apželdintos ir Didlaukio, A. Vienuolio, Tolminkiemio ir Gervėčių gatvės. Medžių ir krūmų sodinta ir Antakalnyje, Pašilaičiuose.

Žalesnės tapo ir viešojo transporto stotelės. Pernai apželdinta 11 stotelių. Prie jų pasodinta 27 liepų ir beržų, 580 lanksvų, hortenzijų, alyvų ir kitų krūmų bei vijoklinių augalų – raganių ir vynvyčių. Krūmais apželdinti ir atliekų konteineriai. 8 tūkst. naujų krūmų pasodinta prie Olimpiečių, Šeimyniškių, Rinktinės, Apkasų ir Žirmūnų g. konteinerių. 

Krūmų sodinimas prasidėjo anksti pavasarį ir tęsėsi iki tol, kol nesusidarė įšalas. Medžiai sodinti anksti pavasarį ir rudenį, kai jau buvo pasibaigęs augalų vegetacinis periodas.

Gyventojai želdintojams skyrė septynetą

Kad miestas tampa žalesnis, pastebi ir gyventojai. Praėjusių metų lapkričio mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu įmonė „Sprinter“ atliko gyventojų apklausą dėl gyvenimo kokybės sostinėje. Apklausta buvo virš tūkstančio 18–75 metų gyventojų. Želdinių priežiūrai ir medžių sodinimui apklaustieji skyrė 7,5 balo iš 10-ies. Tai keliomis dešimtosiomis balo daugiau nei pernai. Miestiečiai palaiko ir Žaliosios bangos projektą. Jį palankiai vertino 62 proc. apklaustųjų. 

Gyventojų pastebėti teigiami pokyčiai želdynų, žaliųjų zonų srityje atsiduria antroje vietoje iš karto po geresnės dviračių takų infrastruktūros: 24 proc. apklaustų miestiečių džiaugėsi, kaip pasikeitė dviračiams pritaikyta infrastruktūra, 15 proc. teigiamai vertino pokyčius želdynų ir žaliųjų erdvių srityje. 

Komentuodami, ko miestui labiausiai trūksta, žaliųjų zonų pasigedo 6 proc. apklaustųjų. Prieš metus atliktoje apklausoje šis procentas buvo didesnis – žalumos trūko dešimtadaliui apklaustų miestiečių.  

Gerinamos sąlygos medžiams

2022 metais želdinant miestą buvo diegiama ir naujovių. Pasikeitė pats darbo organizavimas. „Kraštovaizdžio specialistas sudaro išsamias sodinimo schemas ir patys dalyvauja sodinant. Taip pavyksta išvengti klaidų ir miesto apželdinimas vyksta profesionaliau“, – kalbėjo sodinimo schemas sudarančios VšĮ „Vilniaus miesto parkų“ l. e. p. direktorė Dovilė Ivanauskienė.  

Pasikeitė ne tik naujų augalų sodinimo tvarka. Gerinamos sąlygos ir jau augantiems medžiams. Šiais metais prie kai kurių brandžių medžių buvo nuardyta nemažai kietų dangų ir taip atlaisvintas polajis. Jame buvo sodinama krūmų, daugiamečių augalų. Plytelėmis neuždengta žemė sugeria daugiau lietaus vandens, leidžia šaknims kvėpuoti, o pasodinti krūmai neleidžia išgaruoti drėgmei, padeda atstatyti bioįvairovę. 

Medžių šaknų priežiūrai pradėti naudoti oro pūstuvai, kurie išpurena atidengtus polajus ir padeda šaknims gauti daugiau deguonies. Žemė aplink pasodintus ar jau augančius augalus mulčiuojama, kad kuo mažiau išgaruotų drėgmės. Rūpestingai ruošiamos ir augimvietės – atvežama naujo grunto, šaknims paliekama daugiau laisvos vietos augti. 

Gatvių žaliosios juostos želdinamos tankiau, kad pėstiesiems sukurtų natūralų užtvarą nuo gatvės triukšmo, ir automobilių išmetamųjų dujų, teršalų. 

Tęsiamas apželdinimas vijokliais. Šiais metais tam tikrose vietose pabandyta apsaugines sienas, atitvarus želdinti ir iš viršaus – kad vijokliai svirtų į apačią, o ne stiebtųsi aukštyn. „Taip sodinti pabandėme prie Kalvarijų ir Kareivių gatvių sankryžos ir kitose tam tinkamose vietose. Žemyn augantys vijokliai paslėps apsaugines sieneles. Šio būdo privalumas – šaligatvyje nereikia ardyti dangos pasodinti vijoklius, nereikia tiesti trosų, į kuriuos kabinsis augalai“ , – pasakojo „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė Eglė Vainoriūtė. Taip pat išbandytos ir naujos vijoklius apsaugančios ir leidžiančios įsišaknyti segmentinės tvoros konstrukcijos, kurias įrengė prie požeminių perėjų, taip pat Konstitucijos pr.

Kuria miesto charakterį

Mieste pradėta sodinti įvairesnių augalų. Vien krūmų atrinkta virš 30 rūšių: kalniniai serbentai, lanksvos, meškytės, sedulos, ligustrai, sausmedžiai, lanksvūnės, sidabrakrūmiai, stefanandros karpytalapės, kauleniai ir kt. Aplink tvoras vijasi keturių rūšių vijokliai: gebenės lipikės, penkialapiai vynvyčiai, laipiojančios hortenzijos, vijokliniai sausmedžiai. Medžiai taip pat sodinami ne vienos rūšies – kaštonai, liepos, beržai, klevai. Tai padeda išvengti augalų epidemijų, kenkėjų, kurie greitai plinta tarp šalia pasodintų vienos rūšies augalų. Taip pat sukuriama bioįvairovė, kuri tinka paukščiams, smulkiems gyvūnams. Mieste po truputį sodinami ir čia augę spygliuočiai. 

Specialistai miestą želdina daugiausia vietinėmis augalų rūšimis, kurios atsparios taršai, karščio bangoms. Deja, bet karščio bangų mieste pasitaiko vis dažniau. Stengiamasi parinkti ir žydinčių augalų, kurie tinka bitėms ir džiugina akį, taip pat uogas brandinančių krūmų, pritraukiančių į miestą paukščius. „Želdynais siekiame atskleisti kiekvienos teritorijos, gatvės, parko savitą charakterį, pabrėžti savitumą. Todėl kiekvienu atveju – tai kūryba. Stengiamės kurti nemonotonišką, nestandartinį miestą“, – teigia D. Ivanauskienė.  

Į miesto sodinimą pasitelkiami ir gyventojai. Pavasarinių ir rudeninių talkų metu pasodinta daugiau nei 10 tūkst. krūmų ir vijoklių. „Tai puikus būdas ne tik kurti žalesnę savo aplinką, bet ir vienyti bendruomenes, sutelkti jas bendriems projektams“, – įsitikinęs K. Taukačikas. 

Želdinimo apimtys nebus mažinamos ir šiemet. Atvirkščiai – numatyta pasodinti apie 4000 medžių, 40 tūkst. krūmų. Vijokliais bus apželdinta beveik 15 km darželių ir mokyklų apsauginių tvorų. Panašią gausaus želdinimo strategiją taiko daugelis Europos miestų. Pavyzdžiui, Vienoje masiškai naikinamos automobilių stovėjimo vietos ir vietoj jų įrengiami želdynai, Varšuva vykdo ambicingą „Milijonas medžių Varšuvai“ projektą.

Vilniaus miesto sodinimai (be verslo įmonių pasodintų želdinių).