Žaliosios sostinės dalijosi patirtimi: mobilumo sistemos, energija iš jūros ir parkai

Valencija, Talinas, Grenoblis, Lathis – Europos žaliosios sostinės. Ar tai tik dar vienas turistams skirtuose reklaminiuose lankstinukuose minimas deklaratyvus šūkis ar realūs pokyčiai miesto gatvėse, pastatuose, ir pačių miestiečių gyvenime?

Vilniuje, sostinės 700 metų jubiliejaus išvakarėse tarptautinėje konferencijoje „Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold“ diskusijoje pabrėžta, kad klimato kaitos procesai jau įsibėgėję ir miestai nebeturi prabangos laukti – metas imtis veiksmų. Ar tos priemonės tiktų ir Vilniui? Ar pats Vilnius ir vilniečiai jau pasirengę savo sostinę paversti žaliausia Europoje?

Energija iš jūros ir nuotekų

Ko reikia, kad taptum Europos žaliąją sostine? 2022 metų Europos žaliosios sostinės – Talino meras Mihhailas Kolvartas mano, kad miestai turi būti unikalūs ir išskirtiniai. „Ir įsteigti apdovanojimą, kurio pats norėtum“, – juokavo jis. Iš tiesų, Europos žaliosios sostinės idėja gimė 2006 m. būtent Taline. Vis dėlto, negali sakyti, kad Estijos sostinė dėl to gavo šį titulą.

Estai ne tik juokauja. Jie seniai ir nuosekliai eina šia linkme. 2013 metais jie pirmieji Europoje viešąjį transportą padarė nemokamą. „Šiuo pasiekimu giriamės iki šiol“, – „Champion Cities Summit 2023“ diskusijose kalbėjo Talino meras M. Kolvartas. Tiesa, jis pripažino, jog pandemijos metu daugelis gyventojų persėdo į automobilius. Bet išaugus kainoms ir didėjant infliacijai gyventojai vėl taupo ir renkasi viešąjį transportą.

Daug dėmesio skiriama ne tik transportui, bet iš tvariai energetikai. Talino planuose – nuotekų ir jūros vandens generuojama šilumos energija, kuri padėtų mažinti priklausomybę nuo dujų.

„Nebenorime priklausyti nuo dujų. Visi jau pamatėme, kokia to kaina“, – kalbėjo M. Kolvartas.

Talinas yra užsibrėžęs, iki 2030 m. 40 proc. sumažinti Co2 emisiją, o iki 2050 metų tapti klimatui neutraliu miestu. Vilnius šioje srityje – dar ambicingesnis. Lietuvos sostinė klimatui neutraliu miestu planuoja tapti bent 20 metų anksčiau.

Talino siekis – 15 minučių iki pagrindinių taškų

Kaip estai planuoja tapti klimatui neutraliu? Viena iš svarbesnių sričių – transporto taršos mažinimas. Talinas siekia, kad gyventojai per 15 minučių aplinkai mažiau taršiomis transporto priemonėmis pasiektų savo kelionės tikslą – darbą, mokyklą, darželį, parduotuvę, gydymo įstaigą, kultūros įstaigas ir pan. Skatinamos įvairios paspirtukų, automobilių, dviračių dalinimosi platformos.

Ieškoma, kaip palengvinti tarpmiestinį susisiekimą. Pavyzdžiui, šiuo metu planuojama kurti mobiliąją platformą, kuri apjungs įvairias Taline ir Tartu siūlomas transporto paslaugas (viešąjį transportą, taksi, privačius vežėjus). Platformoje bus galima planuoti savo kelionę, už ją apmokėti.

Visame mieste numatyta įrengti elektromobilių ir kitų elektrinių transporto priemonių įkrovos stoteles. O viešąjį transportą planuojama atjunkyti nuo iškastinio kuro.

Vabzdžių magistralė

Nors Vilniaus natūralios pievos sulaukė nemažai viešų diskusijų, Europos žalioji sostinė Talinas ir kiti didieji miestai, kaip Kopenhaga, Stokholmas eina tuo pačiu keliu.

Taline numatoma įrengti 14-os kilometrų ilgio žaliąjį koridorių. Tai linijinis parkas arba natūralių pievų, augmenijos juosta. Estai jį pristato, kaip savotišką vabzdžių greitkelį mieste. Žalioji juosta jungia šešias iš aštuonių miesto dalių. Linijinis parkas driekiasi ir tarp garažų. Miestiečiams čia įrengta poilsio vietos.

Žaliosios juostos su savaimine augmenija ir pievomis paliekamos ir prie magistralinių gatvių, kelių. Įrengiami ir medžiais apsodinami pėsčiųjų ir dviračių takai. Eksperimentuojama ir su želdiniais ant autobusų stotelių.

Gyvenamosiose vietovėse numatoma sodinti miškus-sodus/daržai (angl. „Food forest“). Tai lyg miškas iš iš vaismedžių, valgomas uogas brandinančių krūmų, vijoklių augalų, prieskonių, daržovių lysvių ir kitų valgomų augalų.

Prabanga būti taršiam

Talino meras prisipažino, kad nepaisant pokyčių, progresas šioje srityje vis dar nepakankamai greitas. „Tačiau svarbiausia, kad mes norime eiti šiuo keliu ir nuosekliai to siekiame. Mūsų energija, stipri motyvacija ir yra tas variklis, dėl kurio Talinas gali vadintis žaliausiu Europos miestu“, – „Champion Cities Summit 2023“ diskusijose kalbėjo M. Kolvartas.

Talinas siekia, kad tvarumas taptų pagrindiniu valdymo principu. Estijos sostinė neseniai priėmė ambicingą plėtros strategiją „Talinas 2035“. Joje numatytos priemonės, kaip prisitaikyti prie klimato kaitos, atsisakyti energetinės priklausomybės ir naudoti tvarią energetiką, skatinti žiedinę ekonomiką.

„Vis dėlto, ar žaliosios iniciatyvos nėra prabanga miestui?“, – klausė diskusijų moderatorė Lovelda Vincenzi.

„Prabanga miestui ir jo valdžiai – tai kai gyventojai stovi automobilių kamščiuose ir keikia tave, naujas nutiestas dviračių takas tuščias, o kitais metais vyks rinkimai. Tai yra prabanga. Netvarūs sprendimai yra prabanga“, – humoro nestokojo M. Kolvartas.

Plečia parkus, bet sunkiai atsisako automobilių

Diskusijoje dalyvavęs Juodkalnijos Podgoricos miesto mero patarėjų grupės vadovas Nikola Mitrovičius pripažino, jog visuomenė priešinasi pokyčiams ir reikia stiprios ir drąsios lyderystės bei visuomenės švietimo aplinkosaugos temomis. „Kiekvienai tikslinei grupei reikia paaiškinti, kodėl tai darome. Taip pat labai svarbu užtikrinti darbų tęstinumą, nes žaliosios iniciatyvos duoda naudos, kai jos ilgalaikės“, – mano N. Mitrovičius.

Podgorica daug dėmesio skiria parkų, žaliųjų plotų, apželdintų vaikų žaidimų aikštelių įrengimui. Per pastaruosius metus jie įsirengė ar planuoja įrengti 16 naujų parkų, 51 vaikų žaidimų aikštelę. Iš viso 23 ha viešųjų žaliųjų erdvių, pasodinti 10 tūkst. medžių.

Palyginimui, šis plotas atitinka neseniai sutvarkyto Vokės dvaro parko plotą. O Vingio parkas užima net 157 ha. Tiesa, Podgoricoje gyvena tris kartus mažiau gyventojų nei Vilniuje – apie 160 tūkst. Todėl toks žalių erdvių plotas plotas šiam miestui tikrai nemažas.

Būtent dėl to praėjusiais metais Podgorica Europos aplinkos agentūros buvo apdovanota kaip vienas iš penkių žaliausių miestų Europoje, miesto žaliųjų zonų srityje.

Podgorica įvardino dar vieną pasiekimą – autotransporto srautus mieste jie sumažino net 18 proc. vis dėlto, nors Podgorica yra labai tinkamas miestas dviračiams – jis gana plokščias, daug sausų dienų, viešąjį transportą renkasi apie 5 proc. gyventojų, dviračius – keletas procentų. Svarbiausia susisiekimo priemonė lieka automobilis. Atsitokėti nepriverčia net padidėjusi oro tarša. Juodkalnijos sostinės atstovai mano, kad labai svarbu ne tik plėsti viešojo transporto paslaugas, bet ir padėti suvokti gyventojams, kuo jiems naudinga važiuoti dviračiu, eiti pėstute ar rinktis kitas gamtai palankias transporto priemones. Podgorica, kaip ir Talinas, ar Vilnius imasi jungtis visas judėjimo sistemas į vieną.

Panagrinėjus kitų miestų pavyzdžius, neatrodo, kad Vilnius atsilieka nuo Europos žaliųjų sostinių. Einame tuo pačiu keliu – puoselėjama natūrali augmenija, pievos, žalieji plotai prie magistralinių gatvių, panašūs darnaus judumo planai apjungiantys įvairias transporto rūšis. Į miesto žalinimą ir talkas įtraukiamos bendruomenės.

Tačiau ar tai ir reiškia, kad mes jau pasiruošę tapti žaliausia Europos sostine? Tikriausiai, kaip sako Talino meras, priklausys nuo visų energijos ir užsidegimo bei motyvacijos.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Saulius Žiūra